Drive It Like you Stole it. {3}

3 dalis

Pramerkiau akis viduryje nakties. Mano širdis stipriai daužėsi tarp mano šonkaulių. Kvėpavau taip, lyg būčiau nubėgus maratoną.

‘Labas rytas, Peiton.‘ Pasižiūrėjau į Aleką.

‘Dabar naktis.‘ Sumurmėjau ir pabandžiau pasiražyti. Rankas skaudėjo nežmoniškai.

‘Eime į kavinę, Peiton.‘

Tik dabar pastebėjau, kad sedėjau mūsų mikro-sutobusiuke.

Lėtai išsikabarojau iš galinės sėdynės.

‘Kaip Tavo rankos?‘ Alekas paklausė, kai išlipom iš mašinos.

‘Skauda.‘

‘Tu tik atsargiai. Stiklai buvo gan giliai sulindę.‘

Pasižiūrėjau į Aleką. Mažas kavinukės apšvietimas nesuteikė man jokios pagalbos besistengiant pasižiūrėt į jo akis. Susiraukiau ir pasukau savo galvą į šoną.

‘Ačiū...‘ Sumurmėjau.

Akies krašteliu mačiau, kaip Alekas pasisuko į mane nustebęs.

‘Nedėkok man. Nika su Nana Tave sutvarkė.‘ Jo šypsena buvo užkrėčiama.

Šyptelėjau.

‘Bet Tu laukei kol aš atsikelsiu.‘

Jei ne tamsa, būčiau pamačius, kaip Aleko skruostai nuraudo.

‘Tiesiog eime...‘

Šyptelėjau sau, kai supratau, kad sugėdinau jį.

‘Iš kur jūs šitą skylę ištraukėt..?‘ Lėtai paklausiau, kai pamačiau nutręšusią kavinukę.

Alekas nusijuokė.

‘Ei... Čia kepa fantastiškus mėsainius.‘

Nusijuokiau.

‘Mėsainius? Tik tokį maistą ir tevalgot..?‘

Alekas nusišypsšojo.

Graži šypsena.

‘Pagyvensi, tai pamatysi.‘

Perverčiau akis ir mes įėjome į kavinukę.

‘Pažiūrėkit, kas pagaliau sugalvojo atsibusti.‘ Iškart išgirdau Devoną, t.y. „Kaką“.

‘Devonai...‘ Sučiulbėjau, kuo saldesniu balseliu.

Tas „kaka“ pasižiūrėjo į mane nustebusiu žvilgsniu.

‘Pagriebk mane antrą kartą, tai prieš suvarant kulką į Tavo tarpuakį, aš Tave iškastruosiu.‘ Su tuo, atsisėdau į Jo vietą.

Devonas išsidrėbė šalia manęs su kvaila mina veide.

‘Pažadu... Mėgausiuos.‘ Jis man mirktelėjo.

Idiotas...

Prie mūsų prisistatė padavėja. Visa „graži“, „seksuali“ ir pasiruošusi gauti kažkurį iš prie stalo sėdinčių vaikinų. Kaip jai nepasisekė... Visi žiūrėjo į visas puses tik ne į ją. Išskyrus Devoną...

‘Nespoksok. Ji turi ŽIV.‘ Išsišiepiau kaip idiotė, kai Devonas vožė savo galvą į stalą.

‘Labas vakaras. Aš esu Liusė. Ar žinote ką norėtumėte užsisakyti?‘ Ji išmetė šypseną, kuri turėjo sužavėti vaikinus. Gaila...

‘Devyni mėsainiai ir devynios kolos.‘ Nika greitai atsakė.

Padavėja atrodė taip, lyg būtų atsitrenkusi į sieną.

‘Gerai...‘ Ji nieko daugiau neklausė. Tiesiog lėtai nuėjo į virtuvę.

Nesistebėjau. Šita grupė turėjo keistą įprotį: Ketvirtadieniais valgyt mėsainius. Kietai, ane?

Visi pradėjo šnekučiuotis, o aš nuleidau savo galvą ir įsitebeilijau į savo subintuotas rankas.

Jas labai skaudėjo.

Giliai atsikvėpiau, kai supratau, kad buvau kalta dėl savo žaizdų.

‘Zuikeli, valgyk. Laukia ilgas kelias bei sunkus darbas.‘ Devono balsas nutraukė mano mintis. Jetau, tas „Kaka“ per daug pasikėlęs.

‘Užsičiaupk.‘ Sumurmėjau ir pradėjau doroti mėsainį, kuris gulėjo priešais mane. Jis buvo nuostabus.

Visi kalbėjo tarpusavyje. Apie kažkokį vaiduoklį kurį sumedžiojo prieš metus..?

‘Ko nekalbi, zuikeli..?‘

Lėkštė buvo tuščia, taigi pabaigiau savo kolą ir lėtai pakilau nuo stalo.

‘Ačiū už vakarienę.‘ Sumurmėjau ir pradėjau eiti link išėjimo.

Stalas buvo tylus. Jaučiau kaip kiekvienas degina skylę mano galvoje.

‘Ką padarei, Devonai?‘ Išgirdau Nanos balsą.

Devonas kažką sumurmėjo, bet negirdėjau, nes išėjau į lauką ir išsidrėbiau ant suoliuko.