Argh...

Negaliu.
Esu tiesiog perpildyta įsiučio.
Negaliu absoliučiai valdytis.
Taip pikta ant viso pasaulio...
Noriu rėkti, daužyti, trankyti, klykti ir tiesiog vienu momentu dingti...
Atrodo, tuoj eisiu ir pareikšiu kam nors visą tiesą į akis.
Galva plyšta.
Širdis taip pat plyšta.
Jau net ašarų nebevaldau, kaip viskas atsibodo...

Turėjau daug ką pasakyti, bet galiausiai nusprendžiau viską pasilikti sau. Juk neverta laidyti liežuvio, kai niekas nesugeba išgirsti...