Fire

Viskas prasidėjo nuo paprastos dienos.
Atsikėliau anksti ryte ir ruošiausi kuo greičiau palikti namus. Negalėjau pakęsti sėdėjimo namie savaitgalį ir dar ypač su mama. Dažniausiai ji versdavo mane tvarkyt namus, o to aš nekenčiau. Jei būčiau galėjus, tai būčiau sudeginus visus tvarkymo reikmenis...
Užsimečiau savo mėgstamiausius džinsus ir pirmą pasitaikiusią palaidinę. Nukeliavau į vonią ir iššveičiau dantis, bei iššukavau plaukus.
Grįžau į kambarį, pagriebiau savo rankinę ir tyliai ištipenau iš namų.
Buvau įsitikinus, kad mama miega ir dar ilgai miegos.
Pajudėjau gatve link stotelės. Neturėjau jokio tikslo, bet tikėjausi, kad ką nors sugalvosiu bekeliaujant į miestą.
Įsijungiau savo patikimą iPod‘ą ir paleidau Kasabian – Fire. Skrandis išleido keistą garsą ir aš nusikikenau. Buvau nevalgius nuo vakar pietų...
Nepastebėjau, kai atsiradau stotelėje ir iškart prieš mane išdygo troleibusas. Nieko negalvodama įžengiau vidun. Keli žmonės, kurie okupavo kelias troleibuso vietas, metė pasibjaurėjusius žvilgsnius į mane, bet aš juos ignoravau. Man nerūpėjo, ką kiti galvoja apie mane.
Kelionė iki miesto buvo nuobodi ir priminė kažkokią rutiną. Tas erzino mane labiausiai.
Išlipau iš troleibuso ir pajudėjau gatve link perėjos. Žinojau, kur praleisiu šiek tiek laiko: prie mano mėgstamiausio fontano. Maža dalelė manęs tikėjosi sutikti Karolį, kuris gyveno visai netoli to fontano... Nejučiomis, šyptelėjau sau. Buvau tarsi maža mergaitė. Nesvarbu, kad šansų nebuvo, nes jis turėjo merginą, bet pasvajot juk galėjau. Plius, jis visada buvo su manim draugiškas. Gal todėl, kad žinojo, jog man patinka..?
Numečiau savo rankinę sau po kojomis ir atsisėdau ant fontano krašto. Saulė plieskė į pakaušį ir aš truputėlį pasigailėjau, kad neturiu kepurės. Atsikvėpiau ir pasižiūrėjau į dangų.
‘Atsibusk...‘ Pašokau vietoje ir apsidairiau. Balsas buvo toks garsus, atrodo, buvo visai šalia... Tik tuo momentu suvokiau, jog mano iPod‘as vis dar buvo įjungtas, o išgirsti balsą tokiu garsumu... Jis turėjo nebent būti mano galvoje.
Krenkštelėjau sau.
‘Mhm, ko tik aš neišsigalvoju...‘ Sumurmėjau sau ir vėl pasižiūrėjau į dangų.
‘Aš žinau, kad mane girdi. Atsibusk, Anna. Atsibusk dabar.‘ Mano akys išsiplėtė ir aš nesuvokiau, kas vyksta. Išjungiau iPod‘ą ir sugrūdau į rankinę.
‘Jau pradedu girdėti balsus...‘ Tyliai pareiškiau.
‘Jie tikri, Anna.‘ Sustingau vietoje, kai išgirdau balsą už manęs. Pašokau nuo fontano krašto ir pasižiūrėjau į pažįstamą veidą.
‘Martynai..?‘ Suraukiau antakius, stebėdama jį ir galvodama, ką jis veikia fontane.
‘Ką tu čia veiki? Ir kodėl tu fontane?‘ Žengiau žingsnį link jo, bet jis staigiai pakėlė rankas, o su tuo mostu pakilo ir fontano vanduo.
Mano akys išsiplėtė ir nebegalėjau pajudėt. Pasirodė, kad sapnuoju, bet kažkas vertė tuo abejoti.
‘Kas vyksta?‘ Sugebėjau iškosėti.
Martynas šlykščiai išsišiepė ir žengė žingsnį.
‘Greitai sužinosi, Anna.‘
Net nespėjau sureaguoti, kai jis į mane paleido visą fontano vandenį. Stebėjausi, kad vanduo mane nunešė į kažkurią aikštės vietą. Skaudžiai nusileidau ant laiptų, viso to procese skaudžiai trenkdama galva į laiptus.
Pasukau galvą, kad pasižiūrėti ar Martynas vis dar ten. Pastebėjau, kad be jo, dar buvo atsiradę keli žmonės. Pasidarė sunku matyti. Sumirksėjau, bandydama atpažinti naujus atvykėlius. Atrodė, kad žinau juos, bet nebuvau visiškai tikra.
‘Anna!‘ Balsas buvo gerai žinomas, bet protas nebeleido galvoti. Staiga, atsiradau juodoj bedugnėj.