It's not like you to walk away...

Pašokau lovoje. Protas veikė šviesos greičiu. Suvokiau, kas esu, kas buvau...

Iššokau iš lovos ir nuskubėjau į vonią. Nusiprausiau ir vėl įbėgus į savo kambarį pagriebiau pirmus pasitaikiusius drabužius. Apsirengiau ir išbėgau iš savo kambario.

'Anna? Kas atsitiko?' Pasigirdo mamos balsas.

Nudardėjau laiptais į pirmą aukštą ir link pagrindinių durų.

'Anna..?'

Pagriebiau batus ir pasižiūrėjau į mamą.

'Aš prisimenu. Aš prisimenu viską.' Iškosėjau, besidėdama batus.

Spėjau pamatyti beskaupiančias ašaras mamos akyse.

'Ką tu darysi?'

Pakėliau akis ir sugniaužiau kumščius. Ji puikiai žinojo, ką aš ketinu padaryt. Ji žinojo, kad turiu pranešti svarbiausiam žmogui, kad jį prisimenu.

'Džoelis turi žinoti, kad jo pastangos nebuvo veltui.' Mamos skruostu nuriedėjo ašara.

'Skubėk, Anna... Jis greit išvažiuos iš miesto.'

Išskubėjau iš namo ir pasileidau bėgti. Žinojau, kur jis yra. Jie turėjo išvažiuoti nuo Rajano namų, o iki jo namų buvo geros 20 minučių kelio...

Išmečiau visas neigiamas mintis iš galvos ir galvojau tik apie vieną dalyką: Džoelį. Jis nepaliko manęs po nelaimingo įvykio. Nepaliko, kai sužinojo, jog man amnezija. Jis dėjo begalę pastangų, kad aš jį prisiminčiau. Kad prisiminčiau, jog jį beprotiškai myliu...

Vėjas plaikstė mano plaukus, o mano plaučiai rėkė man, kad gali greitai sprogt. Nebuvau dar visiškai atsipeikėjus po nelaimingo įvykio. Plius, niekad nebuvau bėgikė.

Nesiruošiau pasiduot. Priverčiau savo kūną bėgt ir nesustot. Negalėjau leist viskam taip lengvai dingt...

Prisiminiau visas mano ir Džoelio išdaigas. Nesvarbu, kad buvom kvaištelėję paaugliai, bet mums buvo visiškai nusispjaut. Mes gyvenom šia akimirka. Mėgavomės viskuo, kas buvo mums duota. Mes mylėjom vienas kitą, taip, kaip mėnulis myli saulę. Kaip pievų žolė myli ryto rasą. Kaip paukštis myli dangaus platybes...

Skaudžiai sugėlė kairį šoną, bet nesileidau sustabdoma. Verčiau save judėti. Negalėjau pasiduoti.

Pasirodė taip gerai pažįstami namai ir akyse pasirodė ašaros. Nebeliko daug...

Pasukau gatvele ir puikiai mačiau Rajano namą.

Deja, pilkas autobusiukas, kaip tik pajudėjo. Mačiau Rajano tėvus mojuojančius. Stovinčius Džoelio tėvus... Ten buvo visi pažįstami...

Sustojau šalia kaimynų namo, stebėdama, kaip tolsta pilkasis autobusiukas. Ašaros pasileido bėgti upeliu. Iš nuovargio suklupau.

Apkabinau save ir nuleidau galvą. Aš pavėlavau.

'Anna..?' Išgirdau Džoelio mamos balsą.

Nesureagavau. Nebesivaldžiau.

Galva rėkė, jog aš pavėlavau. Jog nuvyliau save. Įskaudinau jį.

'Anna...'

Man padėjo atsistoti Džoelio tėvas. Bandžiau nusišluostyti ašaras, bet jų buvo vis daugiau ir daugiau...

Džoelio mama apsikabino mane.

'Jis grįš...'

Atsitraukiau nuo jos.

'Ne, jūs nesuprantat... Aš jį prisimenu. Aš prisimenu viską. Jus visus. Aš norėjau jam tai pasakyt...'

Ji nusišypsojo man.

'Tai ir pasakyk...'

Ašaros, kaip tyčia, nustojo riedėti mano skruostais, o aš pasisukau ir pamačiau kažką atbėgantį keliu.

Protas atsijungė, o kūnas pajudėjo link atbėgančio žmogaus.

Negalvojau. Tik jaučiau begalę emocijų.

"Tai ką gyvenimas pasiima, vis tiek gražina po tam tikro laiko..."

Susitikom pusiaukėlėj ir puolėm vienas kitam į glėbį. Apkabinau jį taip, lyg gali dingt, bet kurią akimirką.

'Aš galvojau nebepasimatysim prieš man išvažiuojant...' Jis sumurmėjo man į plaukus.

'Kodėl taip galvojai?' Paklausiau, laikydama kuo arčiau savęs.

Jaučiau, kaip jis nusišypsojo.

'Juk tu manęs neprisimeni, Anna. Galvojau, kad tau nerūpės.'

Atsitraukiau nuo jo ir pasižiūrėjau jam į akis.

'Aš prisimenu... Viską.'

Jos akys žaismingai sužibėjo.

'Prisimenu visus mūsų draugus, visus mūsų nuotykius, pokštus, vakarėlius, pokalbius. Prisimenu viską...'

Pasižiūrėjau į žemę ir nuryjus gumulą, pasižiūrėjau vėl Džoeliui į akis.

'Bet svarbiausia... Aš prisimenu tave ir kaip besąlygiškai tave myliu.'

Jis nusišypsojo ta nekalta šypsena ir uždėjo savo kaktą ant manosios.

'Aš džiaugiuosi, kad mano pastangos nebuvo bergždžios...'

Žiūrėjom vienas kitam į akis. Viskas buvo savo vietose. Mes buvom kartu.

'Aš tave myliu, Anna...'

Nusišypsojau jam ir pabučiavau jį.

'Aš taip pat tave myliu...'

~~~~``~~~~

Net nežinau ką pasakyt, tai paliksiu jus su šia gražia daina...